Verslo sąlygos Lietuvoje   

Darbo teisė


1991 metais atkūrus nepriklausomybę Lietuva be kitų teisės šakų turėjo reformuoti ir darbo teisę. Siekiant šios srities teisę priartinti prie besikeičiančių visuomeninių santykių ir leisti jiems plėtotis tinkama linkme, praeitame dešimtmetyje buvo priimti: Darbo sutarties, Darbo apmokėjimo, Atostogų, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių, Kolektyvinių darbo ginčų reguliavimo, Darbo ginčių nagrinėjimo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymai ir juos lydintys teisės aktai.
2001 metų pabaigoje Vyriausybės sudaryta bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovaujama mokslininkų bei specialistų darbo grupė baigė rengti Darbo kodeksą, kuriam 2002 metų birželio 6 dieną pritarė Lietuvos Respublikos Seimas.
Nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojo bendras darbo teisės susistemintas šaltinis - Darbo kodeksas.

Darbo teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio ir kitus glaudžiai susijusius visuomeninius santykius. Darbo teisę reglamentuoja LR darbo kodeksas (toliau - Darbo kodeksas). Darbo teisės paskirtis - reguliuoti ne paties darbo proceso technologiją, bet socialinius jo organizavimo ir taikymo ryšius, nes darbo teisės dalykas yra ne pats darbas, o tik jo visuomeninė forma, santykiai tarp žmonių, dalyvaujančių darbo veikloje.


Darbo santykiai - tai santykiai, grindžiami darbuotojo ir darbdavio susitarimo pagrindu, įpareigojantys darbuotoją asmeniškai už užmokestį atlikti sulygtą darbo funkciją, paklusti darbovietės vidaus tvarkos taisyklėms, o darbdavį įpareigojantys sudaryti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Darbo santykiai, sureguliuoti darbo teisės normomis, tampa darbo teisiniais santykiais. Darbo santykiai atsiranda darbo sutarties pagrindu.


Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

 

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais. Pavyzdinę darbo sutarties formą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo". Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną, kai ji buvo sudaryta, turi būti įregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale. Šis žurnalas neprivalomas tuomet, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Darbdavys prieš darbo pradžią turi įteikti darbuotojui antrąjį darbo sutarties egzempliorių bei jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (toliau - darbo pažymėjimas). Darbuotojams išduodami ar keičiami darbo pažymėjimai registruojami darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.

Darbo sutarties rūšys:

 

  • neterminuotos;
  • terminuotos, laikinosios, sezoninės;
  • dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų;
  • su namudininkais;
  • patarnavimo darbams;
  • kitos.

 

Teminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties tais atvejais, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Paprastai yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.

Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.

Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą.

Darbo sutartyje su namudininkais gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose.

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas.

Kitos darbo sutartys gali būti sudaromos su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Darbo trukmė


Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilygti laikotarpiai. Į darbo laiką įeina: faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Pagrindiniu darbo laiko trukmės matu yra darbo diena (pamaina) ir darbo savaitė.


Darbo diena vadinama darbo laiko trukmė, kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, neatsižvelgiant į tai, ar dirbama 6 darbo dienas ar 5 darbo dienas per savaitę.


Darbo pamaina - darbo laiko trukmė, kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darbo grafiką arba darbo tvarkos taisykles. Darbo pamaina paprastai vadinamas darbas tam tikrą paros dalį (dieninė, vakarinė, naktinė pamainos).


Darbo savaitė - įstatymų nustatyta bendra darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Per savaitę gali būti dirbama 5 darbo dienas su dviem poilsio ar 6 darbo dienas su viena poilsio diena, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo sąlygas ir kitas aplinkybes.


Pagal darbo laiko trukmę ir darbuotojo padėtį darbo laikas paprastai skirstomas į:

 

  • normalų;
  • sutrumpintą;
  • ne visą darbo laiką;
  • budėjimą;
  • viršvalandinį darbą;
  • darbą naktį.


Darbuotojų normali darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų.


Sutrumpintas darbo laikas - tai darbo laikas, kurio trukmė nustatoma trumpesnė už normalią, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir dirbančio asmens fiziologines savybes. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas paaugliams nuo 16 iki 18 metų; vaikams iki 16 metų; asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma; asmenims dirbantiems naktį.


Ne visas darbo laikas - darbo trukmė, trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams arba asmenims, dirbantiems tam tikromis sąlygomis, numatytą normalią darbo laiko trukmę, nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu.


Viršvalandiniais laikomi darbai, kuriuos darbuotojai dirba viršydami ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę, sutrumpinto darbo laiko, ne viso darbo laiko trukmę, darbovietėse, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, nustatytą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami.

Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik šiais išimtiniais atvejais: 1)kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams; 2)kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų; 3)kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinė kliūties nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrengimai ir pan.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 h ir 120 h per metus.  Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio.


Darbas naktį yra kalendorinis laikas nuo 22 h iki 6 h. Naktiniu laikomas darbas, jeigu 3 darbo valandos tenka nakčiai. Draudžiama dirbti nakties metu skirti asmenis iki 18 metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio.

 

Darbo drausmė

Darbo drausmė - tai sistema teisės normų, nustatančių įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo tvarką, darbuotojų ir darbdavio darbo pareigas, paskatinimus už sėkmingą darbą bei drausminę atsakomybę už darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą esant darbuotojo kaltei.
Drausminė atsakomybė - tai darbuotojo pareiga atsakyti už padarytą drausmės pažeidimą ir patirti įstatyme nustatytas drausmines nuobaudas.


Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos:

 

  • pastaba,
  • papeikimas,
  • atleidimas iš darbo.

 

Iš darbo galima atleisti už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą ar kitokį darbo drausmės pažeidimą, jei prieš tai darbuotojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir kai darbuotojas nors vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.


Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:

 

1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės ,tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;

3) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną;

4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pareigų sau arba kitiems asmenims;

5) jei darbuotojas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai ir t.t.

 

Skiriant drausminę nuobaudą, reikia atsižvelgti į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.
Jeigu per vienerius metus nuo drausminės nuobaudos skyrimo dienos darbuotojui nebuvo skirta nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Be to, jei darbuotojas dirba gerai ir sąžiningai, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.

LR darbo kodeksą galima rasti adresais www.dirba.lt ir www3.lrs.lt