Verslo sąlygos Lietuvoje   

Verslo formos


Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą. Pagal galiojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje veiklai organizuoti gali būti perkamas patentas arba steigiamos tokios rūšies įmonės:

  1. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės;
  2. individualios įmonės;
  3. mažosios bendrijos;
  4. žemės ūkio bendrovės;
  5. kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
  6. valstybės ir savivaldybės įmonės;
  7. viešosios įstaigos;
  8. biudžetinės įstaigos;
  9. tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos;
  10. Europos ekonominių interesų grupės;
  11. Europos bendrovės;
  12. Europos kooperatinės bendrovės.

 

Lengviausia ir lanksčiausia verslo forma yra darbas pagal patentus, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Norint įsigyti patentą reikia valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą ir, priklausomai nuo veiklos rūšies, sumokėti už jį vienkartinį mokestį.

 

Panagrinėkime kelias verslo formas:

  1. UAB: uždaroji akcinė bendrovė;
  2. IĮ: individuali įmonė;
  3. MB: mažoji bendrija.

Kuo skiriasi ir kuo panašios šios verslo formos?*
Vertinimo
Kriterijai
MB
Mažoji bendrija

Individualioji įmonė
UAB
Uždaroji akcinė bendrovė
Minimalus dalyvių skaičius 1 ( narys) 1 (savininkas) 1 (akcininkas)
Maksimalus dalyvių skaičius Nebūtų ribojamas 1 savininkas 249 (akcininkai)
Minimalus kapitalo dydis Kapitalo reikalavimas netaikomas Kapitalo reikalavimas netaikomas Ne mažesnis kaip 10 000 Lt
Steigimas Įprastu arba elektroniniu būdu Įprastu arba elektroniniu būdu Įprastu arba elektroniniu būdu
Steigėjai Fiziniai asmenys Fizinis asmuo Fiziniai ar juridiniai asmenys
Juridinio asmens civilinė atsakomybė Ribota civilinė atsakomybė Neribota civilinė atsakomybė (jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už įmonės prievoles atsako individualios įmonės savininkas visu savo turtu) Ribota civilinė atsakomybė
Sprendimo priėmimo (balsavimo) principas 1 dalyvis 1 balsas. Steigimo dokumente (nuostatuose) bus galima nustatyti kitokią balsų skirstymo dalyviams tvarką, jei MB bus dalyvių susirinkimas ir vadovas Sprendimus savininkas priima savarankiškai 1 akcija 1 balsas (išskyrus įstatyme numatytas išimtis)
Buhalterinė apskaita (teisinis reglamentavimas) Būtų numatyti paprastesni apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 1K-040 „Dėl Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 36-asis verslo apskaitos standartas „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė“ LR buhalterinės apskaitos įstatymas, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, verslo apskaitos standartai, tarptautiniai apskaitos standartai (taikomi pasirinktinai)
Kapitalas ir įnašai Kapitalą, reikalingą MB veiklai sudarytų dalyvių įnašai. Įnašu galėtų būti pinigai ar kitoks ekonomiškai įvertinamas turtas, priklausantis dalyviui nuosavybės teise. Dalyvių įnašų vertė būtų nustatoma dalyvių tarpusavio susitarimu Įmonės turtą sudaro: individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu Įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. UAB akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) apmokančiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais
Pelno paskirstymas MB dalyviai galėtų paskirstyti pelną tiek už MB finansinius metus, tiek už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį Visas individualios įmonės pelnas paskiriamas savininkui Patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinius, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).
Juridinio asmens organai Būtų sudarytos galimybės MB steigėjams (dalyviams) pasirinkti vieną iš dviejų MB organų struktūrų, kai MB yra: 1) MB dalyvių susirinkimas, kuris yra kartu ir MB valdymo organas; 2) MB dalyvių susirinkimas ir MB vadovas. Kai MB nebūtų atskiro vienasmenio valdymo organo – vadovo, dalyvių susirinkimas galėtų būti kartu ir MB valdymo organu. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovas. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba
Asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu Santykiuose su kitais asmenimis MB vardu veiktų MB vadovas. Tuo atveju, kai MB dalyvių susirinkimas kartu būtų ir valdymo organas, turėtų būti paskirtas MB atstovas, įgyvendinsiantis MB susirinkimo priimtus sprendimus. Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Santykiuose su kitais asmenimis UAB vardu vienvaldiškai veikia vadovas. Jeigu įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su valdymo organų (valdybos) nariais visais atvejais UAB vardu turi veikti ir vadovas
*Parengė LR Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamentas, 2011 m. rugpjūčio 25 d.

Lengviausia ir lanksčiausia verslo forma yra darbas pagal patentus, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Norint įsigyti patentą reikia valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą ir, priklausomai nuo veiklos rūšies, sumokėti už jį vienkartinį mokestį.


Individuali verslo įmonė, tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma. Čia savininkas pats perka įrengimus, medžiagas, samdo darbuotojus, pats priima sprendimus, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso jam vienam, tik moka pajamų mokestį už gaunamą pelną. Už įmonės veiklos rezultatus savininkas atsako visu savo turtu.


Teisiniu požiūriu individualios įmonės dažniausiai yra fiziniai asmenys.


Individualiųjų įmonių privalumai:

  • Jas lengva steigti, nes nėra nustatytas minimalus kapitalo dydis, paprastesnė buhalterinė apskaita.
  • Savininkas gali laisvai daryti sprendimus, pats spręsti, kaip paskirstyti pelną, jam nereikia tartis su partneriais, todėl nesugaištama papildomo laiko ir jėgų.
  • Savininkų veiklą įstatymai reglamentuoja minimaliai.
  • Savininkai gali džiaugtis sėkme ir pripažinimu, pasiektu vien savo pastangomis, todėl jiems svarbu gerinti darbo sąlygas, rūpintis dirbančiu personalu, kad jie geriau ir efektyviau dirbtų.
  • Individualios įmonės savininkas lygiai taip pat gali nutraukti savo įmonės veiklą, kaip ir pradėti, jam tik reikia pateikti savivaldybei informaciją apie sumokėtus mokesčius „Sodrai“, valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitus dokumentus, ir jo veikla sustabdoma.
  • Paprastesnė finansinė atsakomybė. Nesėkmės atveju atsako tik savininkas savo turtu.

 

Tačiau individualioji įmonė turi ir trūkumų: 

  • Vienas rimčiausių – visiška savininko atsakomybė, nes įmonės turtas neatskirtas nuo savininko.
  • Nėra veiklos tęstinumo (savininkui mirus įmonė uždaroma).
  • Kapitalo ribotumas, nes dažniausiai individualiosios įmonės savininkas gali pasiskolinti tiek, kiek pats sutaupė.
  • Tiekėjai nelabai nori bendrauti su individualiosiomis įmonėmis dėl finansinės jų veiklos kontrolės stokos.
  • Sprendimų kontrolė priklauso nuo savininko patirties ir žinių.
  • Kadangi veiklos mastai nedideli, jiems sudėtinga įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
  • Profesionalios vadybos stoka.


Ūkinė bendrija. Ją gali įkurti ne mažiau kaip du fiziniai ar juridiniai asmenys, sujungdami savo turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai. Pagal įstatymą ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariai patys tvarko įmonės reikalus ir už jos veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Bet gali būti išimčių. Ūkinės bendrijos steigėjai savo susitarimu kai kurios bendrijos narius gali atleisti nuo atsakomybės už bendrijos prievoles.


Ūkinės bendrijos privalumai:

  • Galimybė sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus ir sukaupti daugiau lėšų, galimybė bendradarbiauti įvairių sričių ir skirtingo profesinio pasirengimo specialistams, didelis lankstumas priimant sprendimus, kadangi įstatymiškai ūkinių bendrijų veikla nėra reglamentuojama.
  • Lygiateisis verslo partnerių bendradarbiavimas padeda gimti naujoms idėjoms ir efektyviai organizuoti verslą.
  • Ūkinę bendriją kaip individualiąją įmonę nesudėtinga įsteigti.
  • Ūkinei bendrijai lengviau pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus lyginant su individualiosiomis įmonėmis, nes ji juos gali pakviesti tapti partneriais.
  • Nėra įstatymiškai nustatytų reikalavimų apskaitai vesti, taip pat nebūtina kasmetinė revizija.

Ūkinės bendrijos trūkumai:

  • Neribota partnerių turtinė atsakomybė. Partneriai individualiai atsako už visos bendrijos įsipareigojimus, skolos gali būti išieškomos iš bet kurio arba iš visų partnerių. Tiesa, ūkinės bendrijos sutartys gali būti taip sudarytos, kad būtų numatyta kiekvieno partnerio atsakomybė.
  • Nors gali būti sukaupiamas didesnis kapitalas nei individualioje įmonėje, bet vis tiek yra ribotos skolinimosi galimybės.
  • Terminuota veikla: mirus arba pasitraukus iš verslo kuriam nors partneriui, ūkinė bendrija pagal įstatymus likviduojama. Ūkinės bendrijos paveldėtojai, norėdami tęsti veiklą, turi sudaryti naują steigimo sutartį.
  • Ūkinės bendrijos narys, pasitraukdamos iš verslo, negali perduoti savo dalies kam nors be partnerių sutikimo.
  • Ūkinės bendrijos nariai dažnai nesutaria dėl firmos valdymo, o tai trukdo jai sėkmingai veikti.
  • Tarp partnerių yra didelis konfliktų pavojus (dėl finansinės informacijos trūkumo).

Akcinė bendrovė. Šios verslo įmonės apibūdinamos kaip daugelio žmonių grupė. Asmenys, įsigiję akcinės bendrovės akcijų, yra kolektyviniai bendrovės savininkai, jie vadinami akcininkais. Akcinės bendrovės kapitalas padalytas į akcijas.


Akcija – dokumentas, liudijantis, kad į įmonę investuota tam tikra pinigų suma, ir suteikiantis teisę jo savininkui gauti dividendą.

Dividendas – akcinės bendrovės pelno dalis, tenkanti asmenims, turintiems akcijų.


Akcininkas už bendrovės veiklą atsako tik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus bendrovei, jis neteks tik šios pinigų sumos, o asmeninis jo turtas nebus liečiamas.


Akcinės bendrovės esti:

  • atvirosios akcinės bendrovės;
  • uždarosios akcinės bendrovės;
  • investicinės akcinės bendrovės.

Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų, o akcininkų skaičius ne didesnis kaip 100 žmonių.


Investicinės akcinės bendrovės steigiamos privatizuojamam valstybės turtui viešai pasirašant akcijas įsigyti arba įgytam turtui valdyti bei operacijoms su įgytu privatizuojamu turtu vykdyti.


Valstybinė įmonė yra tokia, kuri įsteigta iš valstybės lėšų. Dažniausiai valstybinės įmonės kuriamos tam, kad atliktų paslaugas, kurių individualios verslo įmonės, ūkinės bendrijos ar akcinės bendrovės negali arba nenori atlikti.