Viešos paslaugos verslui

---

Viešųjų paslaugų verslui teikimas yra užtikrinamas inicijuojant ir įgyvendinant tikslinius verslo paslaugų projektus, kurių potencialiais vykdytojais gali būti Lietuvoje veikiantys verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai, asocijuotos verslo struktūros ir kiti juridiniai asmenys. Viešosios paslaugos fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas verslumo skatinimui bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.

 

Pagrindiniai verslo sektoriaus aprūpinimo paslaugomis, konsultacijomis ir informacija teikėjai:

 

• Verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai;
• Investuok Lietuvoje;
• Versli Lietuva;
• Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras;
• Lietuvos inovacijų centras;
• Europos verslo ir inovacijų tinklas;
• Mokslo ir technologijų parkai;
• Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

Investuok Lietuvoje

 

Investuok Lietuvoje yra viešoji įstaiga įkurta 2010 m. vasario 11 d. Įstaigos savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija įgyvendina dalininko teises ir pareigas. Įstaigos misija - teikti profesionalias paslaugas investuotojams ir Lietuvos valstybei, skatinant Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje. Investuok Lietuvoje siekia tapti pirmaujančia investicijas pritraukiančia viešąja įstaiga Europoje. Investuok Lietuvoje strateginiai tikslai: būti Lietuvos investicijų pritraukimo programos įgyvendinimo pagrindiniu varikliu, pritraukiant ir išlaikant kokybiškas užsienio investicijas, didinti patrauklios investicijoms valstybės žinomumą, užtikrinti išskirtinį klientų aptarnavimą, siekiant tapti viena iš geriausių Europos investicijų skatinimo agentūrų. Investuok Lietuvoje struktūrą sudaro Investicijų skatinimo ir Infrastruktūros investicijų departamentai, Rinkodaros ir komunikacijos, Administravimo ir plėtros bei Buhalterijos skyriai, atstovybė Belgijoje ir septyni informacijos centrai užsienyje (Lenkijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje).

 

Investicijų skatinimo departamento tikslas - būti Lietuvos investicijų  pritraukimo programos įgyvendinimo pagrindiniu varikliu, pritraukiant ir išlaikant kokybiškas investicijas.

 

Departamento teikiamos paslaugos:

 

• Informacinė – konsultacinė parama užsienio investuotojams;
• Bendrų įmonių galimybių nustatymas ir marketingas, siūlomų investicinių projektų pristatymas potencialiems užsienio investuotojams;
• Po-investicinis aptarnavimas;
• Infrastruktūros investicijų departamento teikiamos paslaugos;
• Infrastruktūros projektų rengimas ir pagalbos teikimas juos inicijuojančioms institucijoms;
• Investuotojų paieška infrastruktūros projektams;
• Tikslinių finansinių priemonių kūrimas;
• Konsultacijos ir analitinė veikla;
• Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus tikslas - didinti patrauklios investicijoms valstybės žinomumą.

      

Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus teikiamos paslaugos:

 

• Lietuvos ekonominį patrauklumą pristatančių leidinių rengimas ir sklaida;
• Investuok Lietuvoje internetinio portalo priežiūra ir plėtra;
• Dalyvavimas Lietuvos ekonominį patrauklumą pristatančiuose renginiuose;
• Ryšių su Lietuvos ir tikslinių užsienio šalių žiniasklaida valdymas;
• Lietuvos ekonominį patrauklumą pristatančių ir Investuok Lietuvoje žinomumo didinančių rinkodarinių priemonių įgyvendinimas.

      

Investuok Lietuvoje turi atstovybę Belgijoje (Briuselyje). Atstovo užsienyje veikla yra tiesiogiai susijusi su  „Investuok Lietuvoje" uždaviniais ir prioritetais: tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu bei šalies ekonominio įvaizdžio formavimu.

 

Versli Lietuva

 

Versli Lietuva yra viešoji įstaiga įkurta 2009 m. lapkričio 6 d. Savininkas - LR ūkio ministerija. Versli Lietuva įsteigta siekiant įgyvendinti dvi pagrindines funkcijas: skatinti eksportą ir remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Dirbdama eksporto skatinimo srityje, įstaiga vykdo projektus, didinančius įmonių konkurencingumą, remia įmonių jungimąsi į klasterius ar didesnes tiekimo grandines, rengia eksporto mokymus, organizuoja verslo misijas ir dalyvavimą parodose užsienyje. Per savo atstovų užsienyje tinklą Versli Lietuva teikia verslui paslaugas, padedančias Lietuvos įmonėms skverbtis į užsienio rinkas. Remdama smulkųjį ir vidutinį verslą bei eksportuotojus Versli Lietuva skleidžia informaciją apie verslo paramos priemones, skatina verslumą, remia eksporto rinkodaros priemones, teikia verslo inkubavimo paslaugas per atstovų Lietuvos regionuose ir užsienyje tinklą. Versli Lietuva vizija - tapti klientų ir partnerių pripažinta profesionaliausia verslą skatinančia organizacija Lietuvoje. Versli Lietuva siekia padėti konkurencingiems verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje bei eksportuoti teikiant mokymų, konsultacijų ir verslo partnerių paieškos paslaugas panaudojant efektyvią organizacijos struktūrą bei partnerių tinklą. Versli Lietuva struktūrą sudaro Eksporto ir Verslumo departamentai ir atstovai regionuose.

 

Eksporto departamento teikiamos paslaugos: naudingos verslui informacijos sklaida Lietuvos gamintojams/ eksportuotojams, konsultacijos, seminarai Lietuvos įmonėms, verslą skatinančių renginių/projektų organizavimas Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos prekių ir paslaugų gamintojų pristatymas potencialiems užsienio partneriams, analitinės paslaugos.

 

Prieš priimant sprendimą eksportuoti, Versli Lietuva rekomenduoja įmonėms atlikti eksporto galimybių auditą, bei taip pat teikia šias paslaugas:

 

• rengia metodinę medžiagą eksporto galimybėms įvertinti bei pasiruošti eksportuoti;
• identifikuoja įmonės ar įmonių grupės poreikius;
• konsultuoja, norint atlikti išsamų eksporto galimybių įvertinimą.

 

Verslumo departamento teikiamos paslaugos: žinių, reikalingų verslo pradžiai ir plėtrai, suteikimas, pirmųjų verslo metų rėmimas, paslaugų krepseliai pradedantiesiems, konsultacijos ir mokymai verslui.

 

Konsultacijos:

 

• Buhalterinės apskaitos vedimo klausimai;
• Darbo teisės ir saugos  klausimai;
• Raštvedybos dokumentų tvarkymo klausimai;
• Sutarčių sudarymo klausimai;
• Licencijų, leidimų gavimo klausimai;
• Verslo finansavimo klausimai;
• Paramos verslui klausimai;
• Pareiginių nuostatų parengimas;
• Įmonės reklamos, komercinių pasiūlymų parengimas.

 

Virtualus biuras:

 

• Adreso suteikimas (adresas suteikiamas tik korespondencijai, bet ne įmonės įregistravimui);
• Pašto dėžutė;
• Fakso siuntimo paslaugos;
• Spausdinimo paslaugos;
• Kopijavimo paslaugos;
• Skenavimo paslaugos;
• El. paštas;
• Interneto prieiga.

 

Mokymai, seminarai:

 

• Parama verslui;
• Verslo finansavimo galimybės;
• Buhalterinės apskaitos vedimo ir finansų apmokymai;
• Marketingo klausimai;
• Verslo plano klausimai;
• Derybų klausimai;
• Verslo procesų klausimai;
• Strateginio įmonės valdymo klausimai;
• Darbo teisės ir saugos  klausimai;
• Raštvedybos dokumentų tvarkymo klausimai;
• Sutarčių sudarymo klausimai.

 

Verslo pradžios krepšeliai. Pradedantiesiems verslininkams  Versli Lietuva suteikia galimybę pasinaudoti „Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliu". „Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai“, arba kitaip vadinami čekiai, dalinami visiems norintiems pradėti verslą. Jei įmonę įsteigiama per artimiausius šešis mėnesius, galima pasinaudoti 50 valandų konsultacijų, 24 valandų mokymų ir virtualaus biuro paslaugomis, t.y., spausdinimas, skanavimas ir pan. Čekiais naudotis gali Asmenys, juos gavę renginių ciklo „Versli Lietuva“ renginių metu ir per 6 mėnesius nuo jo gavimo dienos įregistravę įmonę savo vardu. Nemokamos paslaugos turint čekį teikiamos paslaugų teikėjo patalpose. Čekio vertė – 6000 Lt. Pagal čekį teikiamas paslaugas asmuo gali gauti per 12 mėnesių laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos. Nemokamos paslaugos turint vaučerį teikiamos bet kurio paslaugų teikėjo patalpose.

 

Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras

 

Viešojoje įstaigoje Versli Lietuva 2009 m. gruodžio 24d. įsteigtas Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras Lietuvoje. Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras (PGKC) įkurtas remiantis Europos Sąjungos Paslaugų direktyva bei Abipusio pripažinimo Reglamentu, kurio vienas iš tikslų - palengvinti verslininkams paslaugų bei gaminių teikimo per sieną administracines procedūras. Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro uždaviniai: supaprastinti leidimų bei licencijų gavimo procedūras paslaugų teikėjams bei suteikti visą informaciją apie reikalavimus, taikomus jų veiklai vykdyti, užtikrinti verslininkams prieigą prie konkrečių nacionalinių taisyklių gaminiams, kurių nereguliuoja ES, norint juos tiekti į Lietuvos rinką. PGKC priklauso ES šalių kontaktinių centrų tinklui EUGO, jungiančiam 27 ES šalių bei Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos kontaktinius centrus.

 

PGKC įsteigtas siekiant supaprastinti Lietuvoje galiojančias administracines procedūras, užtikrinti administracinių procedūrų teikimą „vieno langelio“ principu. Aktuali informacija verslui teikiant paslaugas ir užsiimant prekyba gaminiais Lietuvoje prieinama per PGKC portalą „Verslo vartai“. Portalas www.verslovartai.lt:

 

• leidimų, licencijų, reikalingų ekonominei veiklai vykdyti Lietuvoje, gavimo procedūros;
• galimybė elektroniniu būdu pateikti dokumentus leidimui, licencijai gauti;
• techniniai reikalavimai gaminiams, norint juos tiekti į Lietuvos rinką (pvz. produktų saugos, pakavimo, ženklinimo reikalavimus);
• informacija apie kitų valstybių narių kontaktinius centrus;
• bendro pobūdžio informacija, susijusi su paslaugų teikimo veikla Lietuvoje (pvz.: informacija apie paslaugų veiklos rinkos priežiūrą, mokesčius, įmonės steigimą ir pan.);
• kompetentingų institucijų kontaktiniai duomenys.

 

Lietuvos inovacijų centras

 

Lietuvos inovacijų centras (LIC) yra pelno nesiekianti institucija, teikianti inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. LIC dalininkais yra LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija. Pagrindinis LIC tikslas – didinti tarptautinį Lietuvos verslo konkurencingumą, intensyvinant naujų technologinių sprendimų ir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą versle. Kiti tikslai: aktyvinti inovacinę verslo plėtrą, didinant įmonių pasirengimą priimti, formuoti ir įgyvendinti inovacijas; spartinti pažangių mokslo pasiekimų komercializavimą, aktyvinant naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinį pritaikymą versle, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančias lietuviškos kilmės technologijas, produktus ir technologinius procesus; mažinti inovacijų įgyvendinimo riziką, didinant inovacijų plėtra suinteresuotų pusių savitarpio supratimą ir multiplikuojant sėkmingus inovacinius sprendimus verslo struktūrose atskiruose regionuose.

 

Europos verslo ir inovacijų tinklas

 

2008 metų vasario 29 d., Lietuvoje oficialiai veiklą pradėjo Europos verslo ir inovacijų tinklas (EVIT) (Enterprise Europe Network, prieiga per internetą: www.paramaverslui.eu) (žr. lentelę žemiau). Tai didžiausias verslo paramos tinklas Europoje, kurio misija – vieno langelio principu teikti įmonių plėtrai reikalingą verslo informaciją, padėti įmonėms rasti verslo ir technologinius partnerius Europoje bei skatinti tarptautinį ir inovatyvų verslą. EVIT įsteigtas Europos Komisijos (EK) iniciatyva, siekiant paskatinti Europos įmonių konkurencingumą, inovatyvumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. EVIT veika 45-se valstybėse (tinklo veiklos geografija plečiasi ir ateityje daugiau valstybių jame dalyvaus). Šiemet visoje Europoje veiklą pradėjusį tinklą sudaro daugiau kaip 500 organizacijų, kuriose darbuojasi apie 4  tūkst. kvalifikuotų specialistų. EVIT finansavimui iki 2013 metų pabaigos bus skirta per 1,1 mlrd. litų. Lietuvoje EVIT atstovauja keturios organizacijos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos inovacijų centras.

 

Europos verslo ir inovacijų tinklo paslaugos:

 

 

Europos Sąjunga remia daugybę strategijų, kuriomis siekiama užtikrinti MVĮ palankią verslo aplinką. Galima paminėti kelis didžiausius portalus, skirtus informuoti apie visas ES politikos kryptis, teisės aktus, programas ir iniciatyvas, susijusias su mažomis ir vidutinėmis Europos įmonėmis. Vienas iš tokių portalų yra Europos portalas, skirtas MVĮ, – šiame reguliariai atnaujinamame tinklalapyje pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip mažos įmonės visoje Europoje sėkmingai naudojasi ES parama. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/enterprise/sme/index_lt.htm. 2008 m. kovo mėn. pabaigoje Europos Komisija pristatė kitą tinklalapį mažoms ir vidutinėms įmonėms „ES finansavimas mažoms ir vidutinėms įmonėms“ kuriame pateikia informaciją apie galimas MVĮ finansavimo galimybes. Prieiga per internetą: http://www.access2finance.eu/ 

Apibendrinant galima teigti, kad verslo sektoriaus aprūpinimas paslaugomis, konsultacijomis ir informacija yra pakankamai geras, tačiau pasigendama informacijos apie šias paslaugas koncentruoto pateikimo: dažnai verslininkui tenka pasikliauti savo jėgomis it turima informacija, kada ir kokiu klausimu į kokią instituciją kreiptis. Diskutuotinas klausimas, ar nebūtų tikslinga šalyje suaktyvinti verslo informavimo veiklą pavedant kurioms nors iš paminėtų institucijų konkrečiame regione esančioms įmonėms rengti pagal jų veiklos specifiką aktualius informacijos paketus ir neatlygintinai reguliariai išsiuntinėti į šias įmones.

Tai būtų ypač patrauklu, kai mažos ir vidutinės įmonės nėra pajėgios pačios nuolat sekti ir analizuoti informacijos srautus, kurių apimtys nepaliaujamai auga, o įmonių absorbavimo pajėgumai labai riboti tiek dėl gabumų stokos, tiek ir dėl taupymo dažniausiai būtent šioje srityje.

 

Mokslo ir technologijų parkai

 

Mokslo ir technologijų parkas yra fizinė arba virtuali vieta, kurioje įsikuria įmonės, atliekančios taikomuosius mokslinius tyrimus bei vykdančios kitą inovacinę veiklą ir kurioje teikiamos specializuotos pridėtinės vertės paslaugos, tokios kaip verslo inkubavimas, konsultacijos bei technologijų perdavimas. Parkų pagrindinis tikslas yra didinti regiono ar tam tikros teritorijos konkurencingumą, skatinant kokybės ir inovacijų kultūrą tarp savo narių, organizuojant žinių ir technologijų perdavimą iš jų sukūrimo taškų į įmones ir rinką, ir aktyviai skatinant naujų inovatyvių kompanijų kūrimąsi.

 

Lietuvoje aktyviai veikia 9 mokslo ir technologijų parkai:

 

• Saulėtekio slėnio mokslų ir technologijų parkas;
• Mokslo ir technologijų parkas;
• Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas;
• Šiaurės miestelio technologijų parkas;
• Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas;
• Visorių informacinių technologijų parkas;
• Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas;
• Mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“;
• Panevėžio mokslo ir technologijų parkas;
• KTU regioninis mokslo parkas.

 

Lietuvos verslo paramos agentūra

 

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsteigta pelno nesiekianti institucija, administruojanti Europos Sąjungos (ES) paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. Kaip įgyvendinančioji institucija ES paramos administravimo struktūroje Lietuvoje, pagal Ūkio ministerijos jai priskirtas funkcijas, agentūra administruoja nacionalines ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, skirtas Lietuvos verslo, turizmo ir energetikos sektoriams plėtoti. Pagrindiniai LVPA veiklos tikslai: dalyvauti įgyvendinant nacionalines strategijas, programas ir kitas iniciatyvas, skirtas Lietuvos ūkiui plėtoti ir jo tarptautiniam konkurencingumui didinti; administruoti nacionalines ir Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas Lietuvos verslo, turizmo ir energetikos sektoriams plėtoti; teikti fiziniams ir juridiniams asmenims kokybiškas paslaugas ir informaciją, susijusią su nacionalinių ir ES paramos lėšų panaudojimu projektams įgyvendinti.

 

Smulkų ir vidutinį verslą vienijančios ir atstovaujančios institucijos

 

Pagrindinės SVV vienijančios ir atstovaujančios institucijos:

 

• Lietuvos pramoninkų konfederacija;
• Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija;
• Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva;
• Lietuvos verslo darbdavių konfederacija;
• Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija;
• Lietuvos verslininkių ir vadybininkių draugija;
• Visuomeninė organizacija „Moterys ir verslas Lietuvoje”;
• Regioninės verslo asociacijos.

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). 1993 metais įvykęs neeilinis Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavimas asociaciją reorganizavo į Lietuvos pramonininkų konfederaciją. LPK vienija 32 šakines ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau negu 2700 įvairaus profilio įmonių. Tačiau yra ir asociacijoms nepriklausančių LPK narių, į Konfederaciją įstojusių individualiai. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas - beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra ne politinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Svarbiausi LPK tikslai: atstovauti ir ginti LPK narių interesus vyriausybinėse, socialinėse bei tarptautinėse organizacijose; stiprinti Lietuvos ekonomiką, padėti įmonėms rasti naujas rinkas bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas lietuviškų gaminių eksportui; siekti, kad Lietuvoje būtų laikomasi ekologinių reikalavimų; ginti socialinius ir teisinius Lietuvos darbdavių interesus, stiprinti socialinį dialogą; plėtoti ryšius su tarptautinėmis pramonės, verslo ir darbdavių organizacijomis. 2006 m. LPK inicijavo projektą „Verslumo kampanijos, skatinančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonių steigimąsi ir plėtrą Lietuvoje, įgyvendinimas“ (paramos sutarties numeris BPD04-ERPF)-3.2.1-05/0418), kurio tikslas buvo organizuoti verslumo skatinimo kampaniją ir teikti konsultacines paslaugas, siekiant SVV įmonių steigimosi ir plėtros. Įgyvendindama projektą Lietuvos pramonininkų konfederacija siekia skatinti naujų įmonių steigimąsi ir jau veikiančių, tame tarpe ir konfederacijai priklausančių, įmonių plėtrą.

 

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija

 

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija yra savanoriška, prekybos, pramonės ir amatų rūmus vienijanti, Rūmų interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinės veiklos: skatina užsienio prekybą; remia smulkų ir vidutinį verslą; teikia informaciją apie užsienio kompanijų verslo pasiūlymus; ieško užsienio partnerių Rūmų narių prašymu; platina informaciją ambasadoms ir užsienio rūmams apie rūmų narius ir jų veiklą; teikia informaciją apie Lietuvoje ir užsienyje vykstančias parodas, muges, konferencijas; organizuoja verslo misijas, apsilankymus firmose ir susitikimus su užsienio verslininkais; organizuoja seminarus, mokymo kursus verslininkams, konferencijas, pristatymus; teikia pagalbą organizuojant profesinį mokymą; išduoda prekių kilmės sertifikatus; išduoda ATA Carnet knygeles; tvirtina FORCE MAJEURE aplinkybes liudijančias pažymas ir tarptautinės veiklos dokumentų autentiškumą; teikia informaciją apie muitų tarifus. Lietuvoje yra penki prekybos, pramonės ir amatų rūmai, veikiantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 2006-2007 m. dalyvavo Europos Komisijos iš dalies finansuojamame projekte „Bendros socialinės atsakomybės tendencijos tarp mažų ir vidutinių įmonių Baltijos šalyse”. Projekto tikslas – išsiaiškinti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) idėjų paplitimą mažose ir vidutinėse įmonėse bei paskatinti jas vykdyti atsakingą verslą.

 

Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva

     

Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, Pasaulio verslo organizacijos (International Chamber of Commerce- ICC) narė aktyviai dalyavaujanti Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Lietuvos verslo konfederacija atstovauja daugiau nei 1500 įmonių, 18 verslo asociacijų, apima 20  proc. Lietuvos BVP. Lietuvos verslo konfederacijos Misija - Telkti Lietuvos verslą ir kurti konkurencingą ekonominę aplinką, vizija - verslo organizacija, geriausiai atstovaujanti paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo interesus.

Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva dalyvauja tobulinant ir rengiant Lietuvos, ES ir tarptautinę normatyvinę teisinę bazę. Organizacija yra atstovaujama 42 konsultaciniuose darbo vienetuose tokiuose kaip: Muitinės konsultacinis, Investicijų skatinimo ir verslo sąlygų gerinimo komitetai, LR Ministro pirmininko visuomeninių konsultantų grupė, vidaus ir tarptautinės prekybos klausimais, LR Užsienio reikalų ministerijos ES išorinių ekonominių santykių ir Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo darbo grupės Dvišalės tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo komisijos.

 

Lietuvos verslo konfederacijos veikla:

• Verslo misijų sugretinimas su aukščiausių šalies vadovų vizitais užsienio valstybėse - efektyvi valstybinių institucijų bei verslininkų bendradarbiavimo forma, pristatant šalies ekonominius interesus, galimybes ir privalumus.
• Dvišaliai verslininkų susitikimai ir verslo forumai - derybos, kuriose dalyvauja pirmieji valstybės vadovai, Lietuvos įmonėms aktualius klausimus pakelia iki tarpvyriausybinio derybų lygmens.
• Diplomatų suvažiavimų ir dvišalių tarpvyriausybinių komisijų darbo metu, teikiamos rekomendacijas kaip tobulinti naujų verslo rinkų paieškos mechanizmus, skatinti  šalies eksportą ir konkurencingumą.
• Renginiai: kokybė, inovacijos ir aktualijos. Organizuojami seminarai ir mokymai verslo visuomenės atstovams suteikiant galimybę pagilinti savo žinias bei susipažinti su naujausiais ICC verslo standartais bei taisyklėmis, tokiais kaip Incoterms 2000, dokumentiniais akredityvais (UCP600), ICC tipinėmis įsigijimų ir susijungimų (M&A), pirkimo-pardavimo, franšizės ir kitomis sutartimis.

 

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija  

           

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) yra nevyriausybinė, ne pelno organizacija. Šiuo metu Konfederacija vienija daugiau nei 1800 įmonių ir asocijuotas struktūras (regionines ir šakines verslo asociacijas). Tai didžiausia smulkų ir vidutinį verslą atstovaujanti organizacija Lietuvoje. Konfederacijos nariais yra įvairaus dydžio įmonės: pradedant individualiomis įmonėmis, kuriose dirba 1-2 darbuotojai, ir baigiant koncernais, turinčiais iki 3000 darbuotojų. LVDK nariais yra įvairių rūšių įmonės, taip pat užsienio kapitalo bei valstybinės įmonės, viešosios įstaigos. Vis dėlto dauguma Konfederacijos narių (apie 80%) yra smulkaus verslo subjektai - t. y., įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Į konfederaciją gali jungtis ir fiziniai asmenys stebėtojo teisėmis. LVDK savo veikla siekia sukurti demokratišką ir palankią verslui plėtotis aplinką šalyje, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą, iniciatyvą ir kūrybiškumą versle, investicijas į Lietuvos ūkį bei garantuotų jų saugumą. LVDK pagrindiniai tikslai yra šie: sutelkti Lietuvos verslininkus jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti; analizuoti ir vertinti verslo padėtį Lietuvoje, siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą; inicijuoti verslo savivaldos plėtrą; teikti įvairiapusę pagalbą verslininkams (teikti metodinę - informacinę pagalbą bei konsultacijas verslo organizavimo klausimais); plėtoti verslą aptarnaujančių struktūrų veiklą. Savo veiklos programoje, patvirtintoje 2006 m. LVDK iki 2008 m. be kitų darbų, įsipareigojo inicijuoti mokesčių sistemos reformavimą, sudarant palankias sąlygas SVV vystytis, taip pat organizuoti ir parvesti konkursą „Geriausias SVV atstovas”.

 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija

 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija. Jos nariai yra asociacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistruoti ar veikiantys Vilniaus mieste, rajone ar regione. Veiklos tikslai: konsoliduoti Vilniaus regiono verslininkus darbdavius bendriems ekonominiams, socialiniams, ūkiniams uždaviniams spręsti; gerinti verslo aplinką, ginti verslininkų darbdavių teises, atstovauti jų interesams Vilniaus miesto, regiono bei Lietuvos Respublikos valdžios institucijose; gerinti verslininko įvaizdį visuomenėje, įtvirtinti ir vystyti moralės, etikos, doros principus versle; skatinti darbdavio savišvietą, ugdyti jo savimonę, padėti siekti savivaldos. Asociacija vysto šias veiklos kryptis: organizuoja parodas, konferencijas, seminarus, konkursus, leidžia informacinius ir reklaminius leidinius; gina teisėtus asociacijos narių interesus užtikrinant normalios konkurencijos sąlygas; teikia asociacijos nariams informacinę pagalbą, organizuoja juridines ir ekonomines konsultacijas; atstovauja ir gina asociacijos narių interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei derybose su profsąjungomis; užmezga ir plėtoja ryšius su tarptautinėmis verslo organizacijomis, kurios padeda įgyvendinti asociacijos narių tikslus tarptautinės prekybos ir investicijų srityse.

 

Lietuvos verslininkių ir vadybininkių draugija

 

Lietuvos verslininkių ir vadybininkių draugija. Draugijos narės – tai daugelio Lietuvos miestų ir rajonų verslininkės bei vadybininkės  LVVD turi klubus įvairiose Lietuvos vietose. Draugijos veikla: organizuoja mokymus, seminarus bei konferencijas; padeda savo narėms užmegzti ryšius su Lietuvos bei užsienio šalių verslininkais bei vadybininkais; padeda surasti kompetentingus verslo, vadybos bei teisės konsultantus; inicijuoja įvairių ekonominių projektų ir programų, teisės aktų ir kitų panašaus pobūdžio darbų ekspertizes bei analizę.

 

Visuomeninė organizacija “Moterys ir verslas Lietuvoje”

 

Visuomeninė organizacija „Moterys ir verslas Lietuvoje” (MVL) – visuomeninė, pelno nesiekianti organizacija. MVL tikslas – vienyti Lietuvos moteris, siekiant sudaryti palankias sąlygas moterų verslui vystyti; skatinti moterų verslo plėtros iniciatyvas; atstovauti organizacijos narėms – moterims verslininkėms, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio šalių valstybės ir valdymo institucijomis; Lietuvos ir užsienio šalių visuomeninėmis organizacijomis; ruošti ir dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su moterų verslo plėtra Lietuvos ir užsienio rinkose; organizuoti konferencijas, mokymus ir kitas priemones, skatinančias moterų verslo plėtrą Lietuvoje; užsiimti kita veikla, kuri padėtų įgyvendinti Organizacijos tikslus, numatytus Įstatuose. (iš visuomeninės organizacijos įstatų). Verslą vienijančios organizacijos gana aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime teikdamos pasiūlymus ir Vyriausybei ar Seimui, bei svarstydamos Lietuvos valdžios institucijų sprendimus verslui aktualiais klausimais.

 

Regioninės verslo asociacijos

 

Lietuvoje veikia regioninės verslo asociacijos - Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų, darbdavių konfederacija, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija, Mažeikių verslininkų asociacija, Telšių rajono verslininkų asociacija, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija.

 

•  Verslo informacijos paslaugos – tai informacijos kliento pageidavimu teikimas.
•  Verslo informacijos sklaidos renginiai. Verslo informacijos sklaida – tai verslo informacijos, sėkmingų verslo pavyzdžių platinimas, organizuotų susitikimų su verslininkais ar verslininkus vienijančių organizacijų atstovais, konferencijų, seminarų ir kitų renginių metu.
• Konsultacijų paslaugos. Konsultacijos suteikia galimybę klientui aptarti ir spręsti problemas, susijusias su verslo pradžia ir plėtra.
•  Mokymo paslaugos. Mokymo paslaugos – tai klientų mokymas grupėse.

• nuomoja savo turtą (patalpas, biuro įrangą);
• teikia informacijos, konsultavimo, mokymo paslaugas ir organizuoja informacijos sklaidos renginius;
• teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo, internetinio ryšio ir pan.), reklamos paslaugas;
• rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių.

• įmonė užsiima veikla, skatinančia kurti naujas darbo vietas;
• įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus bus įsisavinamos naujos veiklos sritys, teikiamos naujos paslaugos;
• įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei regiono gyventojams paklausias paslaugas;
• kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos;
• įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines inovacijas.